sopėti

1 sopė́ti, sópa (sõpi [K], sópti; R, MŽ, N), -ė́jo ppr. impers. Rtr, DŽ, sópėti, -ėja, -ėjo Kv 1. tr., intr. Sut, I, M, L skaudėti: Sopa man visi sąnariai J. Nuo tų dūmų galvą sopa NS500. Sópa galva, rankos sópa nuo darbo Cs. In širdes sópa, sunku, negera Dv. Regis, net kas laša nuo širdes, kai sópa Klt. Sópa rankos senam žmogui LKT392(Brsl). Klausi, kur sópa. Klausk, kur nesópa: senas žmogus, jau atgyventa Aln. Ranka sópa, aš jos sulenkt negaliu LKT356(Šumskas). Sópa gi visi galai: aštuoniasdešimt devintus metelius baigiu Ml. Manę visą sópa Lp. Ranka tebsópė[ja], negyna Šts. Iš pečių rankos sópa Dglš. Tris pagalius sukapoji – rankos pradeda sopė́t, ir pameti Strn. Rankos ir kojos sópa, vis tiek kap sumušta Azr. Kai aš daviaus an alkūnę, tai keletas dienų sopė́jo Pb. Kad kojelės ma[no] nesopė́tų, nueitau ir Šalčnykan Btrm. Čia jo sopamoji, skaudamoji vieta, koja J.Jabl. Prie sopamos vietos reikia miksčių pririšt, skudurukan surišus Kpč. Sūneli, ar labai sópti pirščiukas? Švnč. Jai šitas pirštas sopą̃s Ob. Sópa, kap pagurinta kaulai Lz. Pilvas sópa Nmč. Petys visą žiemą sopė́[jo] Aps. Kaklas labai sópa, gyslos Grv. Po kriūtine sópa Šlčn. Labai visą sópa: ir krūtinę, ir pečius Rud. Sópa, ale kęst gali Prn. Aš i be dantų, ė vėderelis nesópa Dglš. Dantis sópa Sn. Privargau, i gan: i pusiau sópa, i strėnos Mžš. Dantes išbyrėjo, ale nesopė́jo nė vienas Krd. Ąžuolų žievelė gerai, kad danteliai pradeda sopė́tie Švnč. Kap tau, vaikeli, galva nesópa – ūži i ūži? Rš. Galva sunkiau dirbt kaip rankom, užtai kaulų nesópa Klt. Galva smagiai sópa Kr. Rodos, kad išsimiegosi, tai nesopė̃s galva, ale vis tiek sópa Plm. Ne tep sópa: kolei numirsiu, tai pagis Lt. Sėdėjo an saulės – galva sopañt Ob. Nuo tų gailių galvą sopa KlbIV84(Mlk). Gali galvą sopė́t nuog itų kalbų Dv. Galvą kai stvėrė sopė́t! Dglš. Sumyk galvą su rūbelaičiu, mažiau sopès GrvT106. Sakau, man gi akys sópa, aš gi galiu apjaktie Ml. Man sópa, degą [i](karšta), kept ima, pečius sópa Lz. Jai kryžius labai sópa Ad. Sopėt niekas nesopa, tik kažin ko tokia nuimta šiandiej Vb. Kad sopė́tųbe, niekas nesópa, tik valgyt neprisiima Rš. Neišturi, kap sópa Rod. Taip nebsópėjo, kaip [vaistus] išgėriau Šv. Sópa nežmoniškai – nė kaip žmogu apsakyt Mžš. Kaipgi numirsi, kai nieko nesopės?! Ps. Žmona iš Vilniaus sugrįžo mirtinai sopama galva Vaižg. Motkos ranka lengvi, nuog motkos rankos nesópa, o svetimas ir žodis sunkus Pls. Nuo sunkios žagrelės sopa man kojelės LTR(Ob). Sópa mano galvelę, nežinau nuo ko: vakar gėriau su berneliu, mažum jau nuog to DrskD125. Tasai šitai vaistą ir gėdingą, ir sópamą priėmė nieko to nereikiamas DP55. | Kas tau sópa? – Aš visas sópu Plš. ^ Kam nesopa, tas nedejuoja LTR(Rk). Katram sópa, tas verkia Ktv. Senam be sopulio sópa Rmš. Ne teip sopa, kai svetimas šuva kanda – blogiau, kai savas LTR(Km). Dovanai giedot sópa gerklę Dv. Kam gi bėda, kad tau dantį sopa LTR(Km). Tau sopès, o ažu tave kitas, matai, vaivos Klt. Skūpam dukart pilvą sopa: namie nedavalgo, viešnagėn persivalgo LTR(Mrc). Kai abiem kojom sópa, nešliubuoja Ds. Kam sopa, tas pučia; kam niežti, tas kaso prž. Kur sópa – tę rankos, kur miela – tę akys Mrc. Sópa pilvą – bėk par dirvą Mlk. Pilvas sópa, o vaikai ropa (pats senas, o vaikai maži) Rd. Akys dvi šviečia: ir tą durk – sópa, ir tą durk – sópa Dv. Kokį pirštą pjauni, tokį sopa (kiekvieno vaiko vienodai gaila) LTR(Grv). Vienas prašo dienos, kitas prašo nakties, o trečias sako: „Man vis tiek pat, akis sopa“ (lova, durys, langas) Sim. Niekas nesopa, o vis stena (skola) Pn.

sópamai adv.: Jis paraudo sopamai LKGII518. Sopamai jautri savimeilė Vaižg. sópančiai adv., sopančiaĩ: Saulė teip nudegino kaip ugnis, sópančiai Dkk. Tai jau par sopančiaĩ įsidrėskė [vaikas], kad rėkia Kp. Musios sopančiaĩ kanda Pl. Visgi kai kada nesopančiai išlėks [dantis] Slm. | prk.: Mušiau, mušiau [veržlę], sópančiai (labai tvirtai, kietai) ažumušiau (užkaliau), tada jau neatasukė Ob. Reikia pinigų sopančiaĩ (labai, būtinai) Ut. Gryčioj sopančiai nusibodo Vaižg.

2. intr. būti susirūpinusiam, sielotis: Argi tau sópa, kad gaspadoriaus šieną sulis? Sug. A jie mano geria, a jie savo geria, man nesopa nė kiek Kdn. Geri rugiai, tai ne teip sópa, o kai blogi, tai ir aršiau sópa Pb. Šitai tėvas tavas ir aš sopami ieškojome tavęs DP63. Visus, kuriuos sópantyji (teikianti skausmą, sielvartą) kalinė uždarytus turėjo …, kariavimop … kurstė DP542.

◊ gálvą (galvà) sópa Lt rūpi: Maža kam galvà sópa Vlk. Labai kam čia galvà sópa, kad tau blogai Trgn. Tegul tau nesópa galvà apie mane Slk. Jam galvà negi sópa apie kitą Ds. Kas man galvà sópa, kad jis sunervuotas Kdn. Jam nesópa galvõs, kad šienas nepjautas Aln. Tėvas tėvu palieka: jam vis už savo vaikus galvà sópa PnmR. Sópa man galvẽlė pro trečią dukrelę (d.) Pst. Sópa man galvẽlę, kad dukrė vargely LTR(Dkšt).

šìrdį (širdìs, síelą) sópa DŽ apima sielvartas, nerimas, gaila: Akys nemato – širdiẽs nesópa LKT374(Rdm). Sopa skausta man, berneli, liūdnąją širdelę KrvD124. Žėdnai motinai šìrdį sópa, kai vaikas par kalnus eina Gdr. Kožnam šìrdį sópa, kai reikia viskas palikt Ktk. Kai akys nemato [mirštančio], tai ne teip ir šìrdį sópa Krs. Kap akys regi, tai ir širdìs sópa Rod. Tep ponui jau širdis sopa – ito jo dalia bus LKKII227(Lz). Širdis sopi vis daugiau ir daugiau I.Simon. Sopėjo jai širdis, siela, jautėsi užguita, paniekinta LzP. Širdį sopamas palikau savo tėvynę ir pradėjau trankytis po svetimus kraštus J.Bil. Širdį sopama ir sielodamasi ji dirbo ką tik galėdama J.Jabl. Kai saviškai kalbėti ar rašyti kas draudžia, žiūrėk, kiek mums širdį sopa Vaižg. Ką veiksi negailėjus, širdelės nesopė́jus Š(Sb).

\ sopėti; atsopėti; įsopėti; išsopėti; nusopėti; pasopėti; persopėti; prasopėti; prisopėti; susopėti; užsopėti